sulapoti — sulapóti vksm. Ši̇̀s mẽdis vešliai̇̃, anksti̇̀ sulapója … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
sulapoti — 2 sulapoti žr. sulapnoti 1: Tiek sulapojo ir dar nepakanka, dar nori valgyti Všk. lapoti; atlapoti; įlapoti; išlapoti; nulapoti; parlapoti; prilapoti; sulapoti … Dictionary of the Lithuanian Language
užlapoti — 1 užlapoti intr. 1. sulapoti: Medžiai jau užlapojo – gerai aniems slapstytis Dr. 2. išsiskleisti, apklėsti: Lapai užlapoja, ir nebeauga žolė Ėr. lapoti; aplapoti; įlapoti; išlapoti; nulapoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
įlapoti — 1 įlapoti intr. įgauti lapus, sulapoti: Vasarą, kad lankos žydėjo ir medžiai įlapojo, linksminos jaunuomenė dieną ir naktį S.Dauk. Kad gegužė, medžiams neįlapojus, pradeda kukuoti, tai tą metą vagys nepasislepa (priet.) LTR. | refl.: Su žole… … Dictionary of the Lithuanian Language
aplapoti — 1 aplapoti intr. apaugti lapais: Pro dar neaplapojusių medžių šakas Grėtė spėjo pamatyti šmėkšterėjant kulnis kažkokio vyriškio I.Simon. Sausa lazda kai išsprogs, žaliais lapais aplapos (d.) Knv. | refl.: Apsilapoja medžiai ir krūmai Prn.… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsprogti — intr. 1. aplink įtrūkti, įskilti: Aprėžė su ta magnasava kulkele …, tuojau mūras apsprogo kaip stiklinės dugnas BsPII146. 2. sudygti, sulapoti, sužaliuoti: Apauga, apsprogsta – gražu, o dabar medžiai pliki Klt. Tik ką apsprogę dobilai Klt. ║… … Dictionary of the Lithuanian Language
atlapoti — 2 atlapoti intr. Paį skubiai ateiti, atbėgti, atlapnoti: Uždusęs atlapojo mūsų kieman vyžotas kerdžius A.Vien. Žiūriu, vaikas visas purvinas atlapoja per arimą pas artojus Jnšk. | refl.: Atlekia žirgas, atsilapoja, aukso balnelis atašvytuoja (d.) … Dictionary of the Lithuanian Language
atsprogti — intr. 1. NdŽ, Vdk, Grd, Rdn atskilti, atitrūkti, atplyšti: Koja pakrypterėjo, ir atsprogo, atplyšo kaulelis Mžk. Krito nu vežimo, atsprogo šonkaulis kaži kaip Krš. Dalgio briauna atsprogo Lž. Uzbono ausis atsprogo Vkš. Žiežirba atsprogo nuo… … Dictionary of the Lithuanian Language
išlapoti — 1 išlapoti intr. 1. N išleisti lapus, apaugti lapais: Kai tik saulė švelniau pašildys, ieva išlapos, apsikraus baltomis žiedų kekėmis J.Paukš. Krūmaliai išlapojo, būs pavasaris Lnk. Žiūrėk, kaip gražiai mūsų obelė išlapojo! Paį. Išlapojo kopūstai … Dictionary of the Lithuanian Language
išlapoti — 2 išlapoti žr. išlapnoti: 1. Šuva visą kibirą pamazgų išlapojo Všk. Atlėkė ir išlapojo Smn. 2. Gi pro vartus tik ką išlapojo Paį. lapoti; atlapoti; įlapoti; išlapoti; nulapoti; … Dictionary of the Lithuanian Language